Parmigiano Reggiano SKVN trejetas, brandintas 18, 24, 36 mėnesius

Tiesiog legenda. Kaip ir visų legendų, Parmigiano Reggiano istorijoje tiesa ir mitai neatsiejamai susipynę.

Tai labai senas sūris, tokiu pačiu būdu gaminamas bent jau nuo viduramžių. Jis aprašytas didžiųjų 14 amžiaus italų poetų kūriniuose. Giovanni Boccaccio jį paminėjo savo garsiausiame kūrinyje „Dekameronas“, kuriame įsivaizduoja „kalną tarkuoto Parmigiano Reggiano sūrio, ant kurio viršūnės žmonės nieko daugiau neveikė, tik gamino maccheroni ir ravioli, virė juos kaplūno sultinyje, o paskui rideno žemyn, tad kas daugiausia pagaudavo, tas daugiausia ir turėdavo“.

Apie jį kalbėjo virėjai, gurmanai ir intelektualai. Nuoširdžių meilės prisipažinimų galima rasti įvairiais laikotarpiais, iki pat dvidešimtojo amžiaus. Pavyzdžiui, rašytojo Giovannino Guareschi žodžiuose – atrodo, jis suprato viską ne tik apie Parmigiano Reggiano, bet ir apie patį mūsų kraštą: „Jei pažvelgsi į Parmigiano Reggiano tekstūrą pro labai stiprų didinamąjį stiklą, pamatysi ne vien nekintamą į sūrį susijungusių grūdelių masę, o panoramą. Tai Emilijos nuotrauka iš oro, padaryta iš aukščio, panašaus į tą, iš kurio žvelgia Amžinasis Tėvas“.

Brandinimas yra esminis procesas, nes būtent tada Parmigiano Reggiano keičia savo charakterį ir tampa tuo nepakartojamu, visame pasaulyje geidžiamu sūriu. Mažiausia brandinimo trukmė – 12 mėnesių, tačiau mes parduodame 18, 24 ir 36 mėnesius brandintą sūrį.
Po 18 mėnesių Parmigiano Reggiano skleidžia jaunatviškus aromatus su šviežių vaisių, žolės, gėlių ir pieno natomis.
Po 24 mėnesių aromatai sustiprėja ir pasiekia tobulą saldumo bei sūrumo pusiausvyrą; ryškesnis trapumas išryškina sūriui būdingą grūdėtumą.
Brandinant 36 mėnesius ir ilgiau, šis trapumas dar labiau sustiprėja, jį lydi pikantiškesni skoniai, o šviežių vaisių aromatus pakeičia sodresnės džiovintų vaisių natos.